Kovo 15 dieną Valstybinių miškų urėdija kvietė į tradicinę inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“. Taigi šią dieną Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos 4 klasės mokiniai su mokytoja Dana Dainauskiene nuvyko į Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio Balskų girininkiją susipažinti su girininkija ir iškelti inkilus paukšteliams.
Tam, kad pakabinti inkilai taptų tikrai saugiais namais, o ne spąstais juose perintiems paukščiams, Balskų girininkijos darbuotojai mums papasakojo kelias pagrindines taisykles apie inkilus:
- Pirmiausia, inkilai turėtų būti gaminami iš natūralių medžiagų.
- Inkilą vertėtų kelti atsukus landą į rytus arba pietus – tokia kryptimi atgręžti inkilai yra geriau užimami.
- Svarbu, kad iškeltas inkilas būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, tvirtinti gerą priskridimą garantuojančioje vietoje, maždaug 3–4 metrų aukštyje.
- Inkilai turi būti šiek tiek pasvirę į priekį.
- Kabinant inkilus svarbu, kad jo priekinės sienelės neliestų šakos – per jas į inkilą lengviau įsibrauti paukščių priešams.
- Prie medžių inkilus patogiausia pritvirtinti prikabinant juos kabliu ant medžio šakos.
- Nors inkilai dažniausiai keliami smulkiems paukščiams, pavyzdžiui, varnėnams, zylėms, tačiau specialūs inkilai keliami pelėdoms ir net žinduoliams – šikšnosparniams.
- Smulkiems paukščiams inkilai keliami kas 30–50 metrų. Stambiems paukščiams (pelėdoms) inkilus keliame pavieniui, kadangi jiems reikalinga didelė maitinimosi teritorija.
Susipažinę su taisyklėmis, leidomės kelti inkilų. Stebėdami miško grožį, važiavome vingiuotais miško keliais, vis sustodami skirtingose miško vietose pakabinti paukšteliams naujuosius namus. Matėme daug paukščių, bet labiausiai mus sužavėjo kelią pastojęs didelis gervių pulkas. Griebėme žiūronus ir visi tyliai stebėjome gražuoles. Buvo nepakartojamas reginys!
Balskų girininkijos darbuotojai palydėjo iki vietos, iš kurios galėjome matyti jūrinį erelį -vieną stambiausių pasaulyje ir didžiausių Lietuvoje perinčių plėšriųjų paukščių. Sužinojome, kad Balskų girininkijoje yra net trys jų lizdai. Kadangi šių paukščių lizdavietės yra saugomos, jūrinio erelio didžiulį lizdą stebėjome iš 200 m atstumo su žiūronais.
Aplankėme Genių atodangą, kuri susiformavusi vaizdingame Jūros upės vingyje. Geologinė atodanga įspūdingai aukšta (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsidengę sluoksniai byloja apie 200 tūkstančių metų istoriją.
Kadangi šiuo metu vykdomas miško želdinimas, tai Balskų girininkijos darbuotojai mus dar supažindino ir su dirvos paruošimu medelių sodinimui. Keletą pušaičių pasodinome ir mes.
Mums tai buvo smagi ir labai prasminga diena, už kurią labai dėkojame Balskų girininkijos darbuotojams, mūsų mokytojai ir kantriajam vairuotojui.
4 klasės mokinys Kristijonas Norbutas ir mama Kristina
Tai buvo ne tik nuostabi patirtis, bet ir galimybė išmokti naujų dalykų. Nauja informacija apie miško gyvūnus ir augalus ne tik praturtino ketvirtos klasės mokinių žinias, bet ir sustiprino ryšį su gamta ir jos apsauga. Esu įsitikinusi, kad tai padės mokiniams dar labiau saugoti gerbti aplinką.
Už įsimintiną išvyką, nepakartojamą patirtį ir žinias nuoširdžiai dėkojame Kristijono seneliui, Balskų girininkijos girininkui Ričardui Poškai, Kristijono mamytei Kristinai Norbutei ir specialistui Vidmantui Pakalniškiui.
Pradinių klasių mokytoja Dana Dainauskienė
Paskutinį kartą atnaujinta: 2024 balandžio 12