Virtuali ekskursija po Laikrodžių muziejų

Vasario 9 dieną 3 klasės mokiniai lankėsi Laikrodžių muziejuje, nemokamame nuotoliniame edukaciniame užsiėmime. Muziejininkė Agnė Jonikaitė trečiokams pateikė daug įdomių faktų apie laikrodžius, jų istoriją.

Keliaudami virtualiai po Laikrodžių muziejų mokiniai pirmiausia susipažino su rąsto formos  kalendoriumi, tuomet išvydo saulės, vandens, ugnies bei smėlio laikrodžius. Ekskursijos gidė priminė trečiokams, kad anksčiau minučių niekas neskaičiavo, todėl jei grįžtume į senesnius laikus – pamoka  vyktų ne 45 minutes, o lygiai valandą.

Tik XIII–XIV a. sukurtas mechaninis laikrodis. Įdomu tai, kad jis neturėjo nė vienos rodyklės, gyventojai laiką skaičiuodavo pagal varpo dūžius, kurių būdavo tik 4: pirmasis informuodavo apie rytą, kitas – pietų metą, vėliau – vakaro laikas, paskutinis pranešdavo apie vidurnaktį.

Prieš žingsniuojant į muziejaus antrą aukštą mokiniai privalėjo atlikti užduotį – ekrane pateiktus laikrodžius reikėjo surūšiuoti pagal chronologiją. Kadangi trečiokai – atidūs klausytojai, ši užduotis buvo lengvai įveikta.

Antrajame muziejaus aukšte įrengtoje ekspozicijoje muziejininkė pristatė skirtingas meno epochas menančius renesanso, baroko, rokoko, klasicizmo, eklektikos stiliaus laikrodžius.

Ekskursijos pabaigoje A. Jonikaitė vaikų paklausė, kuriame laikotarpyje dabar jie labiausiai norėtų gyventi ir kodėl? Daugiausiai trečiokų pasirinko rokoką dėl jame vyravusių spalvų įvairovės, puošnių baldų, ypatingai gražių laikrodžių.

Apibendrindami pamoką, mokiniai įvardijo, kuo ši ekskursija buvo jiems naudinga, ką sužinojo naujo.

Rokas: „Sužinojau, kad klasicizmo stiliaus laikrodžiai buvo gaminami ant stačiakampio formos pagrindo“.

Danielius: „Pamenu, kad rokoko stiliaus laikrodžiai buvo gaminami itin puošnūs. Nesvarbu, jei laikrodis rodė netikslų laikrodį, svarbu – kad labai gražus“.

Dovydas: „Sužinojau, kad Renesanso metu buvo gaminama tik po vieną unikalų laikrodį, ir tokio antro niekur daugiau nerasi“.

Austėja stebėjosi, jog seniau norint tapti laikrodininku, reikėjo mokytis net septynerius metus.

Gustė L. ir Luka sužinojo, kad be smėlio ir vandens laikrodžių anksčiau dar buvo naudojami ugnies laikrodžiai.

Jonui buvo keista, kad anksčiau laikrodžiai neturėjo rodyklių, o Agnė K. įsiminė faktą, jog tik moderno stiliaus laikrodžiai pradedami gaminti masiškai.

Nuoširdžiai dėkojame muziejininkei Agnei Jonikaitei už labai įdomią ir naudingą ekskursiją, suteiktas žinias ir šiltą bendravimą.

Pradinių klasių mokytoja Vaida Meirytė