Kelionė į Smiltynę – projekto „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje“ refleksija

Balandžio 4 d. rytą mes, 6b klasės mokiniai, lydimi direktoriaus pavaduotojos ugdymui Reginos Rimkutės, vykome į Smiltynę. Būtent ten vyko paskutinė projekto „Tyrinėjimo menas: mokomės bendruomenėje“ refleksija. Mums susėdus į autobusą buvo pateikta užduotis – susiskirstyti į komandas po keturis ir išsirinkti komandos vadovą. Atvykę į Klaipėdos uostą nusipirkome bilietus. Dešimtą valandą atplaukė keltas, kuriuo mes kėlėmės į Smiltynę. Jau netoli Smiltynės kranto pastebėjome mūsų kūrėją Vaivą. Išlipus iš kelto mus Vaiva pasitiko apkabinimais. Komandų vadovai pasiėmė paruoštus žemėlapius. Prieš pradedant eiti kūrėja mums pasakė keletą taisyklių. Mes grupėse turėjome skirtingus žemėlapius, bet kartu sudėjus jie sudarė vieną. Taip pradėjome žygį.
Pirmiausia pradėjome eiti link delfinariumo, kur eidami matėme senovinių laivų, gražių ir apleistų sodybų. Toliau ėjome miškeliu. Man labai patiko eiti mišku, nes dangus susiliejo su medžiais. Paėję toliau pastebėjome užrašą „Braškė“, padarytą iš kankorėžių ir raudoną juostelę. Nuėjome iki kalnelio ir užlipę turėjome surasti „bateriją“. O ta „baterija“ buvo saldainiai stiklainyje. Radę nusprendėme pailsėti ir užvalgyti. Tada pradėjome eiti link antros stotelės. Kad ją pasiektume, turėjome eiti paplūdimiu. Einant buvo labai didelis vėjas. Eidami paplūdimiu pamatėme kažką metalinio smėlyje. Nubėgę pažiūrėti pamatėme ilgą skardinę su braškės lipduku. Joje vėl buvo saldainių. Toliau eidami pastebėjome sūpynes, kavinę. Nuėję nemažai kelio nusprendėme truputį pailsėti. Pailsėję tęsėme savo kelionę toliau. Netoli buvo laiptai. Jais užlipome ir nusileidę žemyn pasiklydome. Mums nepavyko susitarti, į kurią pusę eiti, kol mums kūrėja Vaiva padėjo išspręsti šią problemą. Nuėję iki iš šakų padarytos palapinės, lipome į kalną, priėję iki bunkerio vėl radome saldainių. Bunkeris buvo dar vienas punktas, kurį turėjome surasti. Apžiūrėję bunkerį ėjome toliau. Vėl ėjome miškais tarp nuvirtusių medžių. Pagaliau pasiekėme trečią punktą – paskutinį. Jis buvo stovyklavietėje, kurioje gėrėme karštą arbatą, valgėme šakotį ir saldainius. Pavalgę ėjome link prieplaukos. Atėję į prieplauką buvome jau labai pavargę. Sulipome į keltą ir plaukėme su kūrėja Vaiva iki Klaipėdos. Išlipę iš kelto atsisveikinome su mūsų kūrėja. Buvo labai liūdna. Atsisveikinę su Vaiva sulipome į autobusą ir nuvykome į pilies muziejų.
Muziejuje mus pasitiko labai miela moteris, kuri papasakojo apie muziejų, jo eksponatus. Ypač daug sužinojome apie viduramžius. Nuėję į kitą ekspoziciją mes pamatėme daug išmanių knygų. Turėjome galimybę parašyti taip, kaip žmonės viduramžiais rašė knygas, laiškus. Išėję į muziejaus kiemelį galėjome pašaudyti iš arbaleto, mesti lankus ant koto ir kamuoliuką pataikyti į medinę lazdelę. Išbandę visus žaidimus muziejuje susėdome į autobusą ir važiavome link namų.
Visi buvome labai pavargę, bet pilni emocijų. Laikas, praleistas kartu su klase, buvo pats geriausias.

6b klasės mokinė Tėja Kiltinavičiūtė

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023 gegužės 3

-