Pavasariu neįmanoma nesidžiaugti! O kai saulutė taip skaisčiai šviečia pro langą, klasėje nusėdėti darosi sunkau. Pažvelgęs pro langą matai, kaip atgyja gamta, kaip skleidžiasi gėlių žiedeliai, kaip praskrenda margaspalvis drugelis. Užsimiršti, kad esi pamokoje ir pradeda mintys  skraidyti kartu su drugeliu. Bet nenustygstanti vietoje mūsų mokytoja, matydama mus tokius svajoklius, greitai randa išeitį. Mokytoja pasiūlė mums matematikos ir kūno kultūros pamokas pravesti gamtoje. Išgirdus pasiūlymą visų veidai nušvito, tiesiog „pražydo“ mūsų veiduose šypsenos  ir akys sublizgėjo. Pasičiupę atstumo matavimo ratuką, matavimo juostą, ruletę ir chronometrą išlėkėm laukan. Prasidėjo nuostabioji  pamoka. Išsiaiškinome, kaip veikia atstumo matavimo ratukas ir prie  jo pritvirtintas skaitiklis, kuris mums tyliai praneša, kad mes jau nustūmėme ratuką vieną metrą. Pamoka darėsi vis įdomesnė. Spėjome atstumus, o paskui juos išmatavome savo atsineštomis matavimo priemonėmis. Įdomu, kad vienus atstumus atspėjome gerai, o kitų buvo didelė paklaida. Po to matavome mažojo futbolo, tinklinio, lauko teniso aikšteles ir apskaičiavome plotą bei perimetrą. Gautus matavimo rezultatus užrašėme kitais ilgio matavimo vienetais (cm, dm). Kai mokyklos teritorijos aikštelės buvo jau išmatuotos, tada jau tikrinomės, kas iš mūsų klasės pats greičiausiais. Bėgome 60 metrų, o laikui matuoti naudojome chronometrą.    Pamokos pabaigoje įtvirtinome savo žinias ir aptarėme, kaip mums sekėsi. Mokytoja patikrino, ar gerai įsisavinome sąvokas:  „atstumas“, „erdviniai vaizdiniai“, „erdvinis mąstymas“.    Visi puikiai supratome ir įsisavinome pamoką. Papildę savo žinių bagažą net spėjome į kasas prisipinti gėlyčių.

4b klasės mokinė  Melita Šerpetauskytė