Nutilus skambučiams ir mokiniams jau nesijuokiant gimnazijos koridoriuose, gimnazijos darbuotojai skiria laiko sau.
Kiekvienais metais Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos bendruomenė vyksta kelionėn – savo krašto pažinti. Šį kartą dulkėti keleliai nuvedė ten, kur gimė istorija, ten, kur gyveno nekarūnuoti LDK valdovai Radvilos – į Biržus.
Kelionė iki Biržų neprailgo. Ekskursiją pradėjome Astravo dvare, iškilusiame šalia Širvėnos ežero, o tiksliau, didžiausio dirbtinio tvenkinio. O kad atsigautų kelionėje nutirpusios kojos – pasimankštinome keliaudami ilgiausiu pėsčiųjų tiltu – 525 m. Vėliau skubėjome į pačią Biržų pilį, kurioje jau laukė ekskursija ir edukacinės veiklos. Ekskursijos metu aplankėme pilies arsenalą, kuriame ne tik pasigrožėjome didžiausia mortyra, bet ir atkurtais sparnuotųjų husarų šarvais, vėliava ir informatyviu filmuku apie pilies puolimą. „Sėlos“ muziejuje pasigrožėjome ne tik tautodailės darbais, bažnytinio meno ekspozicija, buities daiktais, pakeliavome visomis epochomis, bet ir nepaprasta muzika, sklindančia iš muzikinių dėžučių. Skambant svajingai muzikai ne vienas ekskursijos dalyvis mintimis nusikėlė į pilies aukso amžių. O muzikos mokytoja Ona Dvilienė net pagrojo vargonėliais. Po to laukė edukacija su tradicinėmis dainomis ir šokiais bei nepaprastai gražia biržietiška šnekta.
Pabuvoję muziejuje ir edukacijoje toliau vykome pasidžiaugti išskirtinio grožio Biržų krašto gamtos stebuklais. O, kad potyriai būtų ekstremalesni, nusprendėme pasigrožėti gamta kontrasto principu. Pirmiausia aplankėme Biržų regioninio parko teritorijoje, prie Kirkilų karstinių ežerėlių, pastatytą apžvalgos bokštą, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. Apžvalgos bokšto įrengimo tikslas – sudaryti lankytojams palankias sąlygas susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybėmis – Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu. Užlipę į apžvalgos bokštą gėrėjomės nuostabiais vaizdais – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m. ir daugiau. Išties, atsiverianti panorama gniaužė kvapą. Po šio nuotykio vykome į kitą puikiai žinomą Biržų apylinkių vietą – didžiausią karstinę įgriuvą „Karvės olą“. Biržų krašte „neprieteliui“ pasakyti žodžiai „Kad tu prasmegtum…“ gali išsipildyti tiesiogine prasme, todėl net labiausiai supykus negalima to garsiai sakyti – apie tai jau buvome perspėti muziejaus gidės. Požeminiam vandeniui gelmėse išplovus tirpius gipso, klinčių, dolomito, kreidos ar druskos klodus, įgriūva žemė – susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis. Jų rajone jau skaičiuojama apie 9000 ir jų nuolat daugėja. „Karvės ola“ yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas. Ir šis gamtinis objektas vis dar vystosi, taigi niekada nežinai, ką gali pamatyti atvykęs.
Taigi, pabuvoję 32 metrų aukštyje ir 13 metrų gylyje, prisirinkę gražiausių įspūdžių ir patirčių, išvykome namo. Biržai gimnazijos kolektyvui paliko neišdildomus įspūdžius.
Veronika Gudaitė, istorijos vyr. mokytoja
Paskutinį kartą atnaujinta: 2025 rugpjūčio 29